Kartą susitiko meilė ir draugystė. Meilė paklausė: kam žemei reikalinga Tu, jei esu Aš? Draugystė atsakė: Tam, kad palikčiau šypseną ten, kur Tu palieki ašaras...

DIRBK taip lyg atrodytų, jog tau pinigai nereikalingi...
MYLĖK, lyg niekas niekada nebūtų tavęs įskaudinęs...
ŠOK, lyg niekas tavęs nestebėtų...
DAINUOK, lyg tavęs niekas nesiklausytų...
GYVENK, lyg žemėje būtų rojus.

Šokoladiniai triušiai - Kaip ir žmonės po pigiais blizgučiais ir savo “saldumu” slepia tuštumą.

Ji žydrų akių.Jos lūpas dažnai puošia šypsena.Ji kartais pašėlsta.Ji dainuoja viena kambaryje.Ji šoka kai jai gera.Ji myli draugus.Ji negali būti be muzikos.Ji mėgsta komplimentus.Ji kartais tiki melu.. Ji esu aš...

Taip, aš pasikėlus... Nes ne kiekvienam noriu būt atvira...Taip, aš melagė, nes ne visi turi žinoti tiesą apie mane... Taip, aš nenoriu bendrauti, nes perdaug pavargau nuo Jūsų!

Juk tu žinai, kad aš kenčiu, ir tai tau nesvarbu. Žinai galbūt tave myliu ir tai tau malonu. Aš nekenčiu tavęs... Ir tai man suteikia jėgų. Ir dar ilgai nekęsiu aš tavęs, nes tai nuo šiol man malonu.

Gera mergaitė niekada neiškels tau pavydo scenos. Ji nesisvaidys priekaištais. Nepyks. Ir nesikeiks. Ji nerūkys. Nesišlaistys naktimis. Niekada nevėluos ateiti.Ir patiks tavo tėvams. Ji niekada nesuteiks tau skausmo,ir niekada nesuteiks tau laimės...

rėkt, bėgt, verkt..Bet kas iš to, jei vistiek niekas to nematys? Kas iš to, kad kiekvieną dieną įžūliai šypsausi jums į akis ir sakau “Man viskas gerai”o viduje rėkiu iš skausmo?

Per daug ciniška, kad ramiai klausyčiau jūsų nuomones, per daug išdidi, kad siekčiau jūsų dėmesio. Man nusispjaut ant tavęs, ant jo, ant jos, ant moralės ir ant žmonių, kurių aš nepažįstu. Bet dėl draugų ir žmonių kuriuos myliu, galiu padaryti viską...;*

Atleisk,Palieku. Neužduok tų banalių klausimų. Nežinau kodėl,bet jaučiu,kad su Tavim niekada nebūsiu tokia laiminga kokia buvau su Juo. Žinau,paskubėjau sutikdama draugauti,bet maniau,kad sugebėsiu Tave pamilt. Klydau. Ačiū Tau už tai,kad tiek laiko gaišai laukdamas mano šilumos Tau. Atleisk už tai,kad jos nesulaukei. Tu nuostabus,tikrai. Tikiu,kad surasi sau tinkančią. Bet ja tikrai nebūsiu aš.

Reikia drąsos, kad stovėtum tvirtai, kai kiti atsitraukia ar pasiduoda baimei; reikia drąsos, kad paaukotum šiandieną dėl rytojaus; reikia drąsos, kad rizikuotum žinomu dėl nežinomo; reikia drąsos, kad paleistum vieną paukštį, esantį rankoje, tam, kad gautum du ar daugiau, tupinčius krūmuose, ir reikia labai daug drąsos, kad stovėtum vienas ir kovotum už tai, ko nori.

Gerai, tu mane palikai, na ir kas? Gerai, aš tave mylėjau, na ir kas iš to? Taip jau yra, viskas baigiasi, nieko nėra amžino, juk gyvenimui nusispjaut, kad tu atidavei viską, kad tu idėjai viltis, svajones, kad tu mylėjai, jam visiškai vienodai, jis lengva ranka paima ir viską atima. Nes jis visagalis - laikas, likimas. Po velnių tai kam tada kurti kažką, statyti, svajoti, mylėti. Tada ir aš spjaunu ant visko. O ar gyvenimas kaltas, kad tu palikai mane? Nekenčiu, nekenčiu tavęs ir gyvenimo. Jūs tokie panašūs - žlugdantys ir griaunantys. Viskas daugiau nei vieno įrašo apie tave, paskaityk iki šiol daugelis jų buvo skirti tau. Nuo šiol galim varžytis, kuris iš mūsų taps didesnis egoistas, tu ar aš. Aš aš aš! Nors nežinau, ar ilgai taip ištversiu…

Tu išėjai, pasėjęs Jos naivioje širdelėje menką viltį. Ji laukė Tavęs, bet tu negrįžai. Savo poelgiais kasdien daužei Jos mylinčią ir Tavęs belaukiančią širdį. Susiradai kitą… Su šaknimis išplėšei Tą jausmą iš Jos širdies. Taip… Dabar Ji jau gali teigti, jog Jai nebereikia Tavo rudų akių, Tavo nerealiosios šypsenos ir gražiųjų žodžių, Ji tiesiog nebemyli Tavęs. Ją sužavėjo kitas, Tas kuris paguodė kai Tu tiesiog šaipeisi iš Jos skausmo. Jis padėjo Jai gyventi be Tavęs. Taigi, mielasis, pamiršk Ją.

Ir dabar žiūrėdama į kompiuterio ekrana vos matau jį. Skruostais vėl rieda ašarų pakalnės. Po viso to ką patyrėm, po visų bučinių dabar man sakai, kad Tavo jausmai atšalo? Tik dabar gali pasakyti, kad nebemyli? Ką galvojai tuomet, kai Tau su manimi buvo gera, kai galėjom pasidalinti savo šiluma? Aš Tavim tikėjau, dėjau į Tave begale vilčių, kad Tu kitoks, ne toks kaip visi. Klydau. Žinau.Ir kartais prienu prie tokios ribos kai geriau mirti.

Jis pažiūrėjo į ją ir stripriai apkabino, taip kaip dar nebuvo apkabinęs niekas. Uždėjo savo ranką jai ant kaklo ir glaudė prie savęs. Pamažu spaudė vis stipriau. Mergina prašė paleisti, bet jis uždėjo savo delną jai ant burnos ir nosies, jai trūko oro. Nėjau jis galėtų.. ? Taip. Jos kūną kitą rytą rado supjaustytą į mažus gabalėlius ir sudėtą į bulvių maišą. O virtuvėje begiojo laimingas šuo taršydamas jos liesus pirštelius, su nageliais, kurių manikiūrai ji sumokėjo didelius pinigus..

Atsibodo melagiai draugai. Kurie naudojasi tik, kad jiems būtų geriau. Atsibodo fyfos. Atsibodo pamaivos. Atsibodo "draugės" išdavikės, kurios tik populiarumo siekia! Atsibodo tie kurie patys padarę ką nors blogą kaltina kitus..!

Apie gotus ;D

"Esu toks gotiškas. Mano juoda spalva yra juodesne nei tavo. Ja vadinu "juoda juoda". 
Esu toks gotiškas. Kai įeinu į kambarį, visos šviesos gęsta. 
Esu toks gotiškas. Užsidedu akinius nuo saulės, kai noriu atidaryt šaldytuvą. 
Esu toks gotiškas. Aš nedažau nagų juodu laku. Aš juos nudaužau plaktuku. 
Esu toks gotiškas. Miriau ir net nepastebėjau. 
Esu toks gotiškas. Kai išeinu į lauką, saulė nusileidžia. 
Esu toks gotiškas. Nevartoju nuskausminamųjų, nes dievinu skausmą. 
Esu toks gotiškas. Aš tas vienas vienintelis tikras gotas. 
Esu toks gotiškas. Virš mano galvos kaba lietaus debesis ir visur mane sekioja. 
Esu toks gotiškas. Apsirengimui skiriu 1.5 valandos. 
Esu toks gotiškas. Kad net esu miręs. 
Esu toks gotiškas. Kai buvau darželyje, visi mano piešiniai vadinosi :"MIRTIS". 
Esu toks gotiškas. Kai buvau mokykloje, visus kontrolinius pasirasinejau :"MIRTIS". 
Esu toks gotiškas. Susimąstau: gal mano šuns antkaklis geriau atrodytu ant mano kaklo? 
Esu toks gotiškas. ŽINAU, kad mano šuns antkaklis geriau atrodytu ant mano kaklo!!! 
Esu toks gotiškas. Labiau mėgstu nuvytusias gėles. 
Esu toks gotiškas. Lai šypsausi žmonės klausia ar su manim kažkas netaip. 
Esu toks gotiškas. Klausydamas Sisters of Mercy ir Bauhaus sėdžiu vidurnaktį ant pentagramos apsuptos žvakių… ir yra tikrai pilna pilnatis… ir tada mirstu ir prisikeliu. O po to vėl mirštu… tai taip tragiška. 
Esu toks gotiškas. Kai miegu, žmonės prieina ir tikrina ar yra pulsas. 
Esu toks gotiškas. Aš neturiu pulso. 
Esu toks gotiškas. Žmonės iš psichologinės pagalbos (savižudžiams) telefonu prašė, kad jau nebeskambinčiau. 
Esu toks gotiškas. Kunigai ir vienuolės nemėgsta manęs, nes juodais drabužiais atrodau geriau. 
Esu toks gotiškas. Mane ivaikino Adamsų šeimynėlė. 
Esu toks gotiškas. Žinau kaip teisingai ištarti Siouxsie & The Banshees. 
Esu toks gotiškas. Miegu po lova. 
Esu toks gotiškas. Šalia manęs net Happy Meal verkia. 
Esu toks gotiškas. Valanda mąstau, kokio atspalvio juoda šiandien užsidėti. 
Esu toks gotiškas. Aš neturiu vardo. Aš tiesiog esu GOTAS. 
Esu toks gotiškas. Kiekviename sakinyje, kokį pasakau, yra žodis gotika. " 

Ji nesistengia. Ji tokia. Ji atsirenka draugus. Ji neatsiprašinėja. Ji neverkia. Dėl jos kraustosi iš proto, netgi mergaitės. Jos daro viską, kad ji, jas įtrauktų į savo draugų ratą. Jos balsas gražus. Jos akys didelės ir žydros. Jos figūra tobula. Ji negyvena pagal taisykles. Ji jas diktuoja. Ji nešildo. Ji nepaguodžia. Ji nesigaili. Ji kerštauja. Ji visada atrodo puikiai. Ji aplenkia vėją. Ji spinduliuoja, skaisčiau už saulę. Jos šypsena plati ir dantys tobuli.Ji savarankiška. Ji įžvalgi ir protinga. Ir ji visada tave apkalbinės, ir padarys taip, kad atrodytum prastesnė už ją. Ir dėl to nesigailės. Praeis su pašaipia šypsena aukštai iškėlusi galvą. Ji nesistengs būt geresnė. Ji galvos, kad tokia yra. Geresnė už visus. Ji ta, dėl kurios tu eisi iš proto. Ji ta, kurią tu mylėsi labiau už gyvenimą. Ji ta, kuri nemokės mylėti tavęs. Nemokės mylėti nieko.


Blog'o įkūrėja Guoda.

Sveiki :D

Sveiki atvykę į naują blogą!!! :)