Ir dabar žiūrėdama į kompiuterio ekrana vos matau jį. Skruostais vėl rieda ašarų pakalnės. Po viso to ką patyrėm, po visų bučinių dabar man sakai, kad Tavo jausmai atšalo? Tik dabar gali pasakyti, kad nebemyli? Ką galvojai tuomet, kai Tau su manimi buvo gera, kai galėjom pasidalinti savo šiluma? Aš Tavim tikėjau, dėjau į Tave begale vilčių, kad Tu kitoks, ne toks kaip visi. Klydau. Žinau.Ir kartais prienu prie tokios ribos kai geriau mirti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą