Gerai, tu mane palikai, na ir kas? Gerai, aš tave mylėjau, na ir kas iš to? Taip jau yra, viskas baigiasi, nieko nėra amžino, juk gyvenimui nusispjaut, kad tu atidavei viską, kad tu idėjai viltis, svajones, kad tu mylėjai, jam visiškai vienodai, jis lengva ranka paima ir viską atima. Nes jis visagalis - laikas, likimas. Po velnių tai kam tada kurti kažką, statyti, svajoti, mylėti. Tada ir aš spjaunu ant visko. O ar gyvenimas kaltas, kad tu palikai mane? Nekenčiu, nekenčiu tavęs ir gyvenimo. Jūs tokie panašūs - žlugdantys ir griaunantys. Viskas daugiau nei vieno įrašo apie tave, paskaityk iki šiol daugelis jų buvo skirti tau. Nuo šiol galim varžytis, kuris iš mūsų taps didesnis egoistas, tu ar aš. Aš aš aš! Nors nežinau, ar ilgai taip ištversiu…

Tu išėjai, pasėjęs Jos naivioje širdelėje menką viltį. Ji laukė Tavęs, bet tu negrįžai. Savo poelgiais kasdien daužei Jos mylinčią ir Tavęs belaukiančią širdį. Susiradai kitą… Su šaknimis išplėšei Tą jausmą iš Jos širdies. Taip… Dabar Ji jau gali teigti, jog Jai nebereikia Tavo rudų akių, Tavo nerealiosios šypsenos ir gražiųjų žodžių, Ji tiesiog nebemyli Tavęs. Ją sužavėjo kitas, Tas kuris paguodė kai Tu tiesiog šaipeisi iš Jos skausmo. Jis padėjo Jai gyventi be Tavęs. Taigi, mielasis, pamiršk Ją.

Ir dabar žiūrėdama į kompiuterio ekrana vos matau jį. Skruostais vėl rieda ašarų pakalnės. Po viso to ką patyrėm, po visų bučinių dabar man sakai, kad Tavo jausmai atšalo? Tik dabar gali pasakyti, kad nebemyli? Ką galvojai tuomet, kai Tau su manimi buvo gera, kai galėjom pasidalinti savo šiluma? Aš Tavim tikėjau, dėjau į Tave begale vilčių, kad Tu kitoks, ne toks kaip visi. Klydau. Žinau.Ir kartais prienu prie tokios ribos kai geriau mirti.

Jis pažiūrėjo į ją ir stripriai apkabino, taip kaip dar nebuvo apkabinęs niekas. Uždėjo savo ranką jai ant kaklo ir glaudė prie savęs. Pamažu spaudė vis stipriau. Mergina prašė paleisti, bet jis uždėjo savo delną jai ant burnos ir nosies, jai trūko oro. Nėjau jis galėtų.. ? Taip. Jos kūną kitą rytą rado supjaustytą į mažus gabalėlius ir sudėtą į bulvių maišą. O virtuvėje begiojo laimingas šuo taršydamas jos liesus pirštelius, su nageliais, kurių manikiūrai ji sumokėjo didelius pinigus..