Aš nesupratau pasaulio. Jis atrodė man keistų proporcijų: tarsi aš neegzistavau, atrodė, viskam, ką matau ir liėčiu, girdžiu ir jaučiu trūksta patvarumo. Gyvenau tylos ir klausimų, utopijų, žaidimų ir šauksmų, juoko, ašarų, džiaugsmo ir šviesos protrūkių pasaulyje, tačiau nuo manęs niekas nepriklausė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą